Pagrindiniai darbo aplinkos dizaino ir geros savijautos veiksniai

Jei investuojate į gerą savijautą darbe, kaip žinote, kokią grąžą gausite? Tai žino nekilnojamojo turto paslaugų teikėjo „CBRE People Lab“ direktorė Julia Ayuso Sanchez. Ji sukūrė būdą įvertinti pastato savybes, kurios gali pagerinti produktyvumą ir užtikrinti gerą savijautą darbo vietoje. Raktas į sėkmę yra biofilija.

Ekspertų interviu Biuras

Architektė Julia Ayuso Sanchez vadovauja „CBRE Lab“ – į žmones orientuotam inovacijų centrui, kuris mokslinių tyrimų procesus paverčia realia gyvenimo praktika. Madrido politechnikos universitete ir Tokijo Keio universitete jos atliktuose tyrimuose nagrinėjama, kaip žaluma, dienos šviesa ir mediena pagerina darbo vietų aplinką.

format_quote

Daug tyrimų patvirtina, kad darbo aplinkos dizainas padidina produktyvumą ir pagerina savijautą. Tačiau kaip išmatuoti tą pagerėjimą?

 

Julia_200px.jpg

„Daug tyrimų patvirtina, kad darbo aplinkos dizainas padidina produktyvumą ir pagerina savijautą. Tačiau kaip išmatuoti tą pagerėjimą?“

Tai paskatino Julią pradėti doktorantūros tyrimų programą. Ir jai pavyko rasti atsakymą. Savo disertacijoje ji pristatė sukurtą būdą, kaip išmatuoti produktyvumo ir savijautos pagerėjimą, atsiradusį dėl architektūrinio dizaino.

„Tai paremta moksliniu metodu ir holistiniu požiūriu, kai atsižvelgiama į fiziologinius, psichologinius, emocinius ir kultūrinius veiksnius, turinčius įtakos produktyvumui ir savijautai“, – teigia Julia.

Šie rezultatai rodo, kad biofilinės darbo vietos dizaino ypatybės pagerina produktyvumą ir kūrybingumą, savijautą ir sveikatą.

„Sukurtas ir pilotinių eksperimentų metu išbandytas būdas atveria galimybes pagerinti produktyvumą darbo vietoje“, – teigia Julia.

Ji paaiškina, kad nėra stebuklingo recepto, kaip sukurti idealią darbo aplinką arba užtikrinti gerą savijautą, tačiau ji nustatė, kad puikioje darbo vietoje dažnai pastebimi trys konkretūs veiksniai:

1. Pritaikymas pagal asmeninius poreikius

„Biuro erdvė jau nebėra vien tik darbui skirta vieta – ji pamažu tampa priemone įmonei stiprinti bendruomeniškumo jausmą ir skatinti bendradarbiavimą.“

2. Privalumų parodymas ir paaiškinimas darbuotojams

„Kai naudotojams buvo pasiūlytas puikus dizainas ir jie buvo išmokyti naudotis savo darbo vieta, pavyko kiekybiškai išmatuoti produktyvumo padidėjimą 63,34 procento, o kūrybiškumo – 137,50 procento.“

3. Akvariumas su augalais – biofilinio dizaino juodasis žirgas

„Vienas biofilinio dizaino sprendimų yra povandeninio landšafto kūrimas. Jis apima įvairius natūralius elementus (pavyzdžiui, augmeniją), taip pat prisotinimą deguonimi, vandens garsus ir tekėjimą bei cirkadinį ritmą atitinkantį apšvietimą. Daugelis tyrimų parodė, kad apsodinti akvariumai turi įtakos vidaus aplinkos sąlygoms, reguliuoja aplinkos drėgmę ir padidina temperatūrinį komfortą. Dėl to pagerėja žmonių savijauta, o šį pagerėjimą galima išmatuoti kiekybiškai.“

Savo tyrimuose jūs nematuojate garso. Kodėl?

„Yra daug tyrimų, kuriuose vertinamos patalpų aplinkos savybės, susijusios su elektroninėmis ir mechaninėmis sistemomis, šiluminiais veiksniais, triukšmu, vibracijomis, ergonomika ir biuro įrengimu. Mano disertacija yra vienas pirmųjų tyrimų, kuriame vertinami ir matuojami su biofiliniu dizainu susijusių kintamųjų deriniai. Biofilinio dizaino vaidmeniui patalpų aplinkoje, t. y. pastatų erdvėse, kuriose yra natūralių elementų, iki šiol buvo skirta nedaug dėmesio.“

Kaip sprendžiate akustikos klausimus savo projektuose CBRE?

„Manau, kad jau niekas nebegalvoja, kad būtų naudinga darbuotojus susodinti į izoliuotų dėžučių eiles. Tai taip pat nėra paprasta diskusija, kas geriau – privatūs kabinetai ar atvirojo tipo biurai. Mažai tikėtina, kad visiškai atvira patalpa be jokių skirtingo pobūdžio zonų ir optimalių akustinių sprendimų patenkins šiuolaikinės ir aktyvios organizacijos poreikius. Visi sutinkame, kad atėjo laikas pokyčiams, tačiau įmonių vadovai ir finansų direktoriai klausia, kokią naudą jie gaus iš tokių investicijų. Tai teisingas klausimas. Todėl turime kiekybiškai įvertinti ir tvirtai moksliškai pagrįsti, kiek padidėja produktyvumas skirtingoje darbo aplinkoje.“

format_quote

Išbandytas būdas atveria galimybes pagerinti produktyvumą darbo vietoje.

 

Jūs gyvenote ir dirbote Japonijoje, ten atlikote tyrimus. Ar kuriant puikią darbo erdvę reikia atsižvelgti į kultūrinius skirtumus?

„Norėdama parodyti, kaip veikia mano metodai, paprastai pristatau keletą projektų pavyzdžių, sėkmingai įgyvendintų Japonijoje, Ispanijoje ar Jungtinėje Karalystėje, taip pat papasakoju ir apie vieną klaidą. Japonijoje atlikau tyrimą vienai įmonei, kuriančiai ir projektuojančiai interjerus iš medienos elementų. Jų rinka yra daugiausia gyvenamieji namai, tačiau jie nori plėstis ir į biurų sektorių. Turėdami šį tikslą, mes atlikome eksperimentą ir palyginome dvi erdves – vieną, įrengtą su medžio imitacijos plastiko elementais, o kitą – su nuostabiais natūralaus medžio elementais.

Rezultatas buvo toks, kad natūralaus medžio aplinkoje ne tik sumažėjo žmonių produktyvumas – jie jautė net ir fizinį diskomfortą. To priežastis buvo kultūrinė. Eksperimento dalyviai buvo 18 metų amžiaus japonai, gimę Japonijoje ir pripratę prie surenkamų plastikinių konstrukcijų. Medžio kvapas juos erzino. Jie jaučiasi kaip namie, kai yra apsupti plastiko. Taigi išvada tokia, kad universalaus sprendimo nėra ir reikalingas vertinimo metodas.“



 

Tekstas: Lars Wirtén