Naujas optimalaus akustinio dizaino metodas atvirojo tipo biuruose

Taikant tradicinius akustinio dizaino vertinimo metodus naudojami neužimtos tuščios erdvės duomenys. Tačiau atsižvelgus į veiklą, kuriai skirta erdvė, ir tokius veiksnius kaip žmonių tankumas, akustinis modeliavimas tampa daug svarbesnis ir reikšmingesnis. Konsultacinės įmonės „Apex Acoustics“ steigėjas Jackas Harvie-Clarkas nuo idėjų perėjo prie veiksmų ir sukūrė naują į žmones orientuotą akustinio dizaino metodą.

Ekspertų interviu Biuras

Pastatų erdvių savybės tradiciškai apibrėžiamos pagal tai, kaip jos reaguoja į garsą, matuojant garso matuokliu tuščioje patalpoje. Gali būti matuojama reverberacijos (aidėjimo) trukmė, aplinkos triukšmas ar kalbos suprantamumas. Patalpos akustinis aidas yra vienas iš veiksnių, turinčių įtakos žmonių pasitenkinimui akustika. Tačiau jis nieko nepasako apie žmonių tankumą patalpoje ar kokia veikla ten bus vykdoma, o šie veiksniai taip pat turės įtakos patalpų naudotojų pasitenkinimui.

„Kai pradedi žiūrėti iš kitos pusės, t. y. ką biurų darbuotojai kalba apie savo patirtį, pradedi kitaip suprasti, kas yra gerai, o kas – ne“, – sako Jackas Harvie-Clarkas.

Jack Harvie-Clark, founder of the consultancy Apex Acoustics

Trys akustinio pasitenkinimo ramsčiai

Kad geriau tai suprastume, turime patyrinėti ir apibrėžti tris akustinio pasitenkinimo ramsčius:

  1. patalpos akustinį aidą;
  2. greta esančias patalpas, veiklą ir vietinę aplinką;
  3. žmones, asmeninius pasirinkimus ir kultūrą.

„Reikia žinoti, ar žmonės daugiausia kalba telefonu, dirba individualiai ar bendradarbiauja su kitais žmonėmis biure. Tai yra antrasis ramstis. Tačiau svarbiausias yra trečiasis ramstis. Kai girdi svetimą pokalbį, tai blaško dėmesį, tačiau tikrasis to poveikis yra susierzinimas, o jis kyla, kai negalime kontroliuoti situacijos. Jausmas, kad gali kontroliuoti situaciją, yra labai svarbus, net jei žmonės ta galimybe nepasinaudoja. Veikla grindžiamo darbo biuruose žmonės gali daugiau viską kontroliuoti.“

Veiklos aplinkybės

Įmonė „Apex“ sukūrė metodą, skirtą įvertinti, kokį akustinį poveikį turi šalia esančiose darbo vietose vykdoma veikla. Taikant šį metodą atsižvelgiama ne tik į tokius veiksnius kaip atstumas ir triukšmo lygis, bet ir į veiklos aplinkybes.

„Jei netoli tos vietos, kur dirba žmonės, yra poilsio erdvė, greičiausiai tai blaškys labiau nei bendradarbiavimo erdvė šalia stalų eilės. Taip yra todėl, kad poilsio zonoje žmonės tikriausiai kalbės apie dalykus, kurie nėra susiję su darbu. Tokios kalbos, priešingai nei su darbu susiję pokalbiai, labiau erzina žmones, kurie bando susikaupti. Kita vertus, bendradarbiavimui skirtoje susitikimų erdvėje bendraujančius žmones, ko gero, mažiau blaškytų kitų žmonių pokalbiai, todėl tokia erdvė gali efektyviai funkcionuoti ir su mažesne apsauga nuo triukšmo.“

Jautrumas triukšmui

Įmonė „Apex“ apibūdino skirtingų tipų erdves, jų skleidžiamą triukšmą bei jautrumą triukšmui atliekant skirtingus darbus. Taikant metodą pasitelkiamas intensyvumo rodiklis, apibūdinantis kiekvienos srities jautrumą. Taip pat atsižvelgiama į foninio triukšmo lygį, kurį sudaro pastato inžinerinių tinklų keliamas triukšmas ir veiklos foninis triukšmas.

format_quote

Mūsų metodas tik parodo, kokio lygio triukšmo apsauga yra reikalinga.

„Atsižvelgdami į tai, kiek triukšmo skleidžia kitos erdvės, darome prielaidas, kokia apsauga reikalinga įvairių tipų erdvėms pagal jų jautrumą triukšmui. Tai parodo, kokia triukšmo apsauga reikalinga tarp skirtingų erdvių. Mes nesiūlome konkrečių dizaino sprendimų. Mūsų metodas tik parodo, kokio lygio triukšmo apsauga yra reikalinga.“

Jackas teigia, kad geri interjero dizaineriai intuityviai taiko šį metodą.

„Pirmiausia, ką jie padaro, galvodami apie biuro suskirstymą zonomis, tai suprojektuoja triukšmingas ir ramias zonas skirtingose biuro vietose. Tačiau priėję prie smulkmenų, kai skirtingos veiklos zonos yra šalia viena kitos, jie nebeturi metodo, skirto nustatyti, kokios reikėtų apsaugos nuo triukšmo. Be to, jie nežino, kaip pagrįsti apsaugos nuo triukšmo būtinybę. Tai viena iš priežasčių, dėl ko sukūrėme šį metodą.“

Jack Harvie-Clark

Didžiulis pagerėjimas dėl kontrolės

Jackas parodo biuro pavyzdį, kuris buvo pertvarkytas pagal veikla grindžiamo darbo koncepciją. Tačiau nieko nebuvo padaryta su apšvietimu, oro kokybe, temperatūrinėmis sąlygomis ir akustiniais standartais. Įmonė „Apex“ išmatavo patalpos akustines savybes prieš pertvarką ir po jos. Jos buvo beveik identiškos. Apšvietimo ir temperatūrinės sąlygos taip pat buvo įvertintos.

„Žmonių fizinės aplinkos patyrimas labai pagerėjo. Atlikus apklausas paaiškėjo, kad naudotojų pasitenkinimas apšvietimo sąlygomis pagerėjo 23 proc., temperatūrinėmis sąlygomis – 39 proc., o akustine aplinka – 21 proc. Fizinės sąlygos nebuvo pakeistos, tačiau žmonės buvo daug labiau patenkinti, nes biuro dizainas suteikė tam tikrą kontrolės jausmą. Jausmas, kad galime kontroliuoti savo aplinką, pakeičia mūsų požiūrį į ją.“

 

format_quote

Žinome, kad didžiausia dalis organizacijos išlaidų tenka ne pastatui, ne biuro dizainui, o darbuotojams. Jei galite juos padaryti laimingesnius ir produktyvesnius, išlaidos atsipirks.

Optimizuota akustika lemia didesnį produktyvumą

Taigi Jackas teigia, kad galite pagerinti akustinį pasitenkinimą vien tik suteikdami žmonėms galimybę pasirinkti ir kontroliuoti. Tada galite žengti kitą žingsnį ir dar labiau pagerinti garsinę aplinką. Čia Jackas su kolegomis atlieka modeliavimą, siekdami nustatyti, kuriose konkrečiose vietose reikalinga geresnė triukšmo apsauga ir kokio lygio ji turi būti, kad būtų optimizuota bendra garsinė aplinka ir kartu pagerinta darbuotojų savijauta bei produktyvumas.

„Žinome, kad didžiausia dalis organizacijos išlaidų tenka ne pastatui, ne biuro dizainui, o darbuotojams. Jei galite juos padaryti laimingesnius ir produktyvesnius, išlaidos atsipirks.“

Nei sudėtinga, nei brangu

„Apex“ taikomas metodas yra grindžiamas ne matavimu, o modeliavimu.

„Mes atliekame modeliavimą, net jei vertiname jau veikiantį biurą. Jei norime sužinoti, kokį poveikį tam tikri pakeitimai turės esamam biurui, tai apskaičiuoti galime tik modeliuojant. Labai sunku suderinti modeliuojamus ir išmatuojamus rodiklius.“

Pasak Jacko, metodas nėra nei sudėtingas, nei brangus.

„Tam tiesiog reikia įžvalgumo, – juokiasi Jackas. – Tai nėra brangiau nei bet kuri kita konsultacija dėl akustikos. Tai tiesiog labiau holistinis mąstymo būdas iš kitos perspektyvos. Neįmanoma įvertinti fizinės akustinės aplinkos atskirai nuo žmonių veiklos.“

 

Tekstas: Lars Wirtén


Išnaša. Įmonės „Apex“ taikomas metodas minimas būsimame ISO 22955 standarte kaip būdas nustatyti akustinius reikalavimus tarp skirtingos paskirties sričių.

Skaitykite daugiau apie Apex metodą