Kelias į ugdymo ateitį

Keiptauno šiauriniame pakraštyje įsikūręs Parklando koledžas išplėtė aukštesniųjų klasių mokiniams skirtą kompleksą ir įkūrė naują mokymosi bei inovacijų centrą. Šis kompleksas suprojektuotas taip, kad jame būtų galima taikyti įvairius pažangius mokymosi metodus, daugiausia dėmesio skiriant bendravimui ir bendradarbiavimui. Vienas sudėtingiausių uždavinių buvo suvaldyti triukšmą.

Parklando koledžas apima tris skirtingus kompleksus: ikimokyklinio ir parengiamojo ugdymo, vyresniojo parengiamojo ugdymo ir aukštesniojo ugdymo. Būtent pastarajame komplekse, kuriame mokosi 13–18 metų amžiaus mokiniai, 2019 m. duris galėjo atverti naujas mokymosi ir inovacijų centras. Jame sukurta daugybė skirtingų mokymo vietų:

Trijose erdviose bendradarbiavimui skirtose salėse telpa iki 150 besimokančiųjų, tačiau šias patalpas galima suskaidyti ir į dvi ar tris mažesnes mokymosi zonas.
Dviejose didelėse dirbtuvių tipo patalpose siūloma padirbėti naujovių laboratorijoje ar užsiimti robotika – konstruoti ir meistrauti.
Didelė uždara poilsio zona gali būti pritaikyta neformaliems susibūrimams, savarankiškam mokymuisi, joje įrengta audiovizualinė patalpa, kurioje galima pasinerti į svaiginantį skaitmeninį pasaulį.
Centre taip pat įrengta vienuolika bendrojo pobūdžio klasių ir keletas poilsio erdvių.
Mokymosi zonos išdėstytos aplink centrinę erdvę – dvigubo tūrio įstiklintą atriumą, apgaubtą perforuoto aliuminio stogu, kurio abiejose pusėse suformuoti kiemeliai.

„Bendradarbiavimo kambariai“ gali būti pritaikyti tapti dviem ar trimis mažesnėmis mokymosi erdvėmis.

Two large workshop-style rooms have been designed to accommodate activities like robotics and an innovation lab for building and crafting.

Eleven general classrooms and a series of break-away spaces have also been included.

Pastatas, kuriame viskas įmanoma

Projektuoti naująjį ugdymo ir inovacijų centrą buvo pavesta vienai žymiausių Pietų Afrikos architektūros įmonių „DHK Architects“. Jai buvo keliami itin svarbūs reikalavimai. Buvo labai svarbu, kad naujajame centre tilptų kelios bendradarbiavimo erdvės, kuriose vienu metu galėtų mokytis trys ar keturios klasės. Taip pat čia turėjo būti numatyti mažesni poilsio kambariai, skirti „minčių lietui“ ir kitai bendrai veiklai, didelės bendrojo naudojimo auditorijos, nepriskirtos nė vienam mokytojui ar klasei, kuriose būtų galima keisti sėdimųjų vietų išdėstymą, taip pat speciali robotikos erdvė ir bendra kūrėjų erdvė, o visa tai turėjo sujungti universali poilsio zona.

„Konsultantai šmaikštavo, kad tai turėtų būti pastatas, kuriame nebūtų nieko neįmanomo!“, – pasakojo DHK vyresnioji teisininkė ir architektė Sarah Patterson.

Reikalavimai apėmė daugybę veiksnių, o kai kurie iš jų buvo lemiami formuojant visas erdves (ypač – skirtas mokymuisi) – tai:

natūrali šviesa;
ventiliacija;
šiluminis komfortas;
ryšys su gamta;
gera akustika.

Ugdymo ateitis

Projektuojant naująjį pastatą labai svarbu buvo užtikrinti galimybę taikyti naujus, pažangius mokymosi metodus. Parklando koledže mokosi skirtingo amžiaus mokinių grupės ir (arba) grupės, kurios vienu metu yra mokomos kelių dalykų, pavyzdžiui, sprendžiant tarpdalykinius uždavinius sujungiamos anglų kalbos, geografijos ir matematikos pamokos. Mokytojai nebėra vieninteliai žinių nešėjai ir skleidėjai, nes dabar mokiniai taip pat gali be vargo pasiekti itin išsamią ir įvairią informaciją. Kaip mokytojai tokiomis aplinkybėmis gali padėti jiems įsisavinti žinias?

Parklando koledže nesiekiama vien tik to, kad vaikai „ko nors išmoktų“, – daugiausia dėmesio čia skiriama vadinamiesiems bendriesiems gebėjimams, stengiantis kuo labiau lavinti protą. Vaikai ugdomi taip, kad taptų kūrybingomis asmenybėmis ir gebėtų tikslingai bendradarbiauti, kritiškai mąstyti, veiksmingai bendrauti ir būti atsakingais piliečiais.

Laisvai kabančios plokštės

Įgyvendinant tokias mišriojo mokymosi ir mokymosi bendradarbiaujant idėjas, buvo suprojektuotos gana didelės erdvės, kuriose gali būti sunku kontroliuoti garsą. Be to, tradicinės kabamųjų lubų sistemos neleido užtikrinti reikiamos šiluminės aplinkos. Betoninio stogo paviršiaus plotas turėjo būti atviras, kad vasarą betonas sugertų šilumą, o žiemą ją sulaikytų.

„Visgi negalėsite veiksmingai mokytis, jei tinkamai negirdėsite. Mums reikėjo sprendimo, kuris leistų kontroliuoti garsą ir tuo pat metu bent pusė betoninio paviršiaus liktų neuždengta. Išeiti iš šios padėties mums padėjo „Ecophon Solo“ laisvai kabančios plokštės, skirtos mokymosi erdvėms, taip pat profilių sistemose įtvirtintos plokštės bei pertvaros didesnėse, atvirose erdvėse“, – aiškino Sarah Patterson.

Ecophon Solo™ Baffle buvo naudojamas didesnėse, atvirose erdvėse.

Akustinėse plokštėse įmontuoti ekranai

Lubos sugeria ne visą garsą – svarbus vaidmuo taip pat tenka sienoms. Be to, įrengiant bendradarbiavimo erdves ir atskiras zonas, Sarah norėjo kuo daugiau skaidrumo.

„Mokytojas turi sugebėti stebėti ne tik visas grupes, bet ir kiekvieną patalpoje esantį mokinį. Tam reikia daug stiklo, kuris stiprintų aidą ir reverberaciją. Taigi suprojektavome akustines plokštes, kuriose telpa visi televizoriai ir ekranai, išdėstyti svarbiausiose patalpos vietose.“

Akustinėse sienų plokštėse yra visi televizoriai ir ekranai, jos buvo išdėstytos pagrindiniuose viso kambario taškuose.

Tokiu būdu integruotos sieninės plokštės ir laisvai kabančios lubų plokštės stiprina vienos kitų poveikį, betonas reguliuoja šiluminę aplinką, o visi patalpų naudotojai gali matyti vieni kitus ir mėgautis natūralia šviesa.

„Sulaukėme palankių atsiliepimų – mokytojai gali efektyviai užtikrinti mokymąsi bendradarbiaujant, nes mokytojo balsas girdimas iš bet kurios patalpos vietos nepakėlus balso.“

Šiuos atsiliepimus patvirtina ir atlikti akustiniai matavimai.

Sukurtos akustinės sąlygos leidžia mokiniams mėgautis tyla ir nebūti blaškomiems mokymosi metu, nepaisant to, kad netoliese yra kitos klasės, vyksta judėjimas ir sklinda gamtos garsai.

Sukurti geresnę akustinę aplinką padeda naujos technologijos

Sarah pabrėžė, kad akustika yra labai reikšminga bet kokiam pastatui, tačiau jos vaidmuo tampa dar svarbesnis pastate, kuris atlieka įvairias funkcijas.

„Sukurtos akustinės sąlygos leidžia mokiniams mėgautis tyla ir nebūti blaškomiems mokymosi metu, nepaisant to, kad netoliese yra kitos klasės, vyksta judėjimas ir sklinda gamtos garsai. Jūs suvokiate supančią aplinką, tačiau garsas nėra įkyrus ir netrukdo jūsų gebėjimui susikaupti.“

Sarah taip pat mano, kad sukurti geresnę akustinę aplinką gali padėti naujos technologijos ir skaitmeninimas. Parklando koledžas į mokymo procesą integravo daug naujų technologijų: ekranus, įrenginius, kompiuterius ir robotus.

„Technologijos leidžia besimokantiesiems ir mokytojams bendrauti įvairiais būdais, netgi iš toliau, nekeliant balso. Dabar visiems nebereikia susispiesti vienoje vietoje – galime išsisklaidyti ir vis tiek girdėsime vieni kitus bei būsime išgirsti.“

Erdvė, kurioje triukšmas dera

Įžengę į pastatą pateksite tiesiai į jo branduolį – įspūdingą atriumą iš plieno ir stiklo aukštomis lubomis. Šviesa sklinda pro lauko ekraną iš perforuoto aliuminio, kuris taip pat apsaugo nuo saulės. Pirmas dalykas, kuris čia ateina į galvą, yra tas, kad, nepaisant elegancijos, šviesos ir erdvės, ši vieta turėtų būti gana triukšminga.

This is where the comings-and-goings and interactions are, a place where people hang out.

„Mokykla šią vietą vadina „Centrine stotimi“, nes žmonės joje nuolat juda, įeina, išeina arba stabteli pabendrauti. Triukšmas šioje erdvėje nelaikomas problema. Ji atrodo natūraliai triukšminga, o kai kurie vaikai su malonumu įsilieja į šurmulį. Kita vertus, iš „Centrinės stoties“ gana malonu pereiti į ramesnes vietas. Skirtumą pajaučiate iš karto“, – pabrėžė Sarah.

Pastatas, kuriame viskas įmanoma. Iš tiesų Parklando koledžas gavo viską, ko norėjo.

Tekstas: Lars Wirtén