Pažangus darbas ir ateities darbo vietos

Ar koronos viruso pandemija yra mirties bausmė biurui, kaip daugelis galvoja? Tikriausiai ne. Tačiau tai paskatins decentralizacijos tendencijas ir lankstesnius darbo būdus, kaip tai prognozuoja Didžiosios Britanijos darbo erdvių konsultantas Andy Lake. Jis taip pat kelia klausimą: kam skirta darbo vieta?

Ekspertų interviu Biuras

2013 metais britų darbo vietų konsultantas Andy’is Lake’as išleido knygą „Pažangus lankstumas“ (angl. Smart Flexibility). Nuo tada jis daug dirbo su didelėmis organizacijomis, padėdamas joms modernizuoti jų darbo praktiką ir darbo vietas. Jis taip pat parengė pažangaus darbo gaires Jungtinės Karalystės centrinei valdžiai ir Didžiosios Britanijos standartus – pažangaus darbo praktikos kodeksą „PAS 3000: 2015 Smart Working Code of Practice“. Jis taip pat dirbo su Europos Komisija rengiant jos „Ateities biuro“ programą.

Andy_300px.jpg

Paklausus apie pažangų darbą, Andy’is Lake’as kalba ir apie darbo praktiką, ir apie darbo vietą.

„Pažangus darbas reiškia darbo praktikos modernizavimą naudojant naujas technologijas ir naują darbo vietų dizainą. Tai susiję su darbo praktika, grindžiama pasitikėjimu ir vadovavimu atsižvelgiant į rezultatus. Dirbdami pažangiai, viską stengiatės daryti lanksčiau ir dinamiškiau. Tačiau tai ne tik naujos technologijos ir darbo vietos dizainas, bet ir esminiai pokyčiai, susiję su tuo, ką galite padaryti.“

Ar mums reikalinga bendra darbovietė?

Sparti naujų technologijų plėtra ir visas visuomenės sritis apimanti skaitmenizacija atveria plačių galimybių įvairiai organizuoti darbą ir darbo vietas. Taigi, gal tai yra paradigmos pokytis, kai dėmesys skiriamas ne tiek darbo vietai, kiek į procesą ir praktiką orientuotai diskusijai, kuri nepriklauso nuo konkrečios darbo vietos.

„Kai XX amžiuje buvo sukurtas dabartinis darbovietės modelis, žmonių, išteklių, dokumentų ir pan. koncentracija vienoje vietoje teikė daug naudos. Tačiau skaitmeniniame pasaulyje pridėtinę vertę teikia decentralizacija, t. y. darbo perkėlimas arčiau žmonių, ir dematerializacija, kai produktai tampa paslaugomis. Šiame kontekste žmonės gali dirbti labai įvairiais būdais. Taigi kyla klausimas – kodėl apskritai turėtumėte eiti į darbovietę? Tai esminis klausimas. Didelę dalį žiniomis grindžiamo darbo atlikti galima bet kur, o bendradarbiavimo reikalaujanti veikla taip pat vis dažniau persikelia į virtualiąją erdvę. Taigi, kam mums iš tiesų reikalinga darbovietė? Pasaulyje yra šimtai tokių organizacijų kaip „WordPress“ (kurių apyvarta siekia milijonus dolerių), kurios, galima sakyti, neturi patalpų.“

Kitos darbo erdvės

Andy’is Lake’as nemano, kad biurams atėjo galas. Jis mano, kad daugumai mūsų vis tiek reikia daugiau ar mažiau susiburti. Tačiau jis teigia, kad pramoninės eros metu susiformavusi darbovietės koncepcija nyksta.

„Man tai kelia didelį klausimą, kokia apskritai yra darbo socialinė infrastruktūra. Su darbo vietų verslu susiję žmonės dažniausiai galvoja vien tik apie biurus. Tačiau jei daugybė žmonių dirba namuose ir kavinėse, kaip gi yra dėl tų erdvių? Kaip jos turėtų būti projektuojamos ir aprūpinamos?“

Andy’is Lake’as kviečia padiskutuoti, kaip galėtume sukurti kitokias erdves – tiek viešąsias, tiek namų, kurios padėtų produktyviau dirbti.

„Manau, kad tai svarbus politikos klausimas, t. y. kaip pasipriešinti vis mažėjančių būstų tendencijai. Šiuolaikiniai būstai nėra pritaikyti darbui iš namų. Pavyzdžiui, jei turite verslą ir pas jus ateina lankytojų, namuose trūksta tam tinkamos darbo erdvės. Galima svarstyti galimybę daugiabučiuose namuose įrengti vietinius darbo centrus. Manau, kad miestuose atsirandančios bendradarbiavimo erdvės yra šios kintančios infrastruktūros dalis, bet dar turime nueiti ilgą kelią. Tiek politikos formuotojai, tiek vystytojai turėtų neatsilikti.“

format_quote

Jei daug žmonių dirba iš namų ar kavinių - kaip yra su tomis erdvėmis? Kaip jos turėtų būti suprojektuotos ir prižiūrimos?

 

Koronavirusas gali tapti stimulu

Šis pokalbis vyksta 2020 metų gegužės pabaigoje, pačiame koronaviruso pandemijos sūkuryje, kai po kelių mėnesių karantino visame pasaulyje vėl atsiveria šalys. „Twitter“ neseniai paskelbė, kad jei darbuotojai norės, galės ir toliau dirbti iš namų. Andy’is Lake’as mano, kad koronaviruso pandemija gali tapti stimulu, pastūmėsiančiu visiškai naujų darbo praktikos būdų plėtrą.

„Manau, kad pandemija „atblokavo“ daug dalykų žmonių galvose. Įprastai buvo daug pasipriešinimo tokiems pokyčiams, nes buvo manoma, kad turime dirbti drauge, matyti kūno kalbą ir pan. Tačiau tai keičiasi. Žmonės mato, kad dabar galimybės yra daug didesnės. Tai stipri paskata vystytis decentralizacijos tendencijai. Manau, kad „Twitter“ yra geras to pavyzdys. Žinoma, pažangius darbo metodus taikančios organizacijos buvo daug geriau pasirengusios prisitaikyti prie masinio nuotolinio darbo.“

Daugiau darbo vietų lauke

Šiuo metu pandemija itin veikia biurų gyvenimą – būtina laikytis atstumo, užtikrinti mažesnį žmonių tankumą. Andy’io Lake’o nuomone, tai – tarpinis etapas, tačiau jis atneš ir nuolatinių pokyčių.

„Manau, kad žmonės dažniau prašys galimybės dirbti lauke ar pusiau atvirose erdvėse. Atsiras daugiau ir geresnių posėdžių salėms skirtų technologijų su didesniais ekranais bei geresnėmis garso ir vaizdo sistemomis. Dauguma organizacijų šiuo klausimu atsilieka, ir žmonėms sunku prisijungti nuotoliniu būdu dėl techninių priežasčių arba dėl to, kad susirinkimo dinamiką diktuoja fiziškai dalyvaujantys žmonės.“

„Laikui bėgant biurų dizainas prisitaikys ir bus projektuojami mažesni biurai, kurie bus naudojami intensyviau, tačiau mažesnio skaičiaus žmonių nei dabar. Manau, kad šiuos pokyčius pamatysime per ateinančius 5–10 metų.“

format_quote

Manau, kad žmonės prašys įrangos, su kuria būtų galima dirbti atvirose ar pusiau atvirose erdvėse, kur kas dažniau.

 

Vienas svarbiausių dalykų – gera akustika

Pasak Andy’io Lake’o, akustikos klausimai taip pat yra labai svarbūs šiame naujame, decentralizuoto ir dematerializuoto pažangaus darbo kontekste.

„Mūsų tikslas – sukurti erdves, tinkamas pažangiam darbui, o gera akustika yra vienas svarbiausių su tuo susijusių dalykų. Tačiau projektuojant darbo vietą tai neretai pamirštama. Tai vis dar laikoma tam tikra prabanga. Nuolat susiduriu su darbo vietomis, kuriose akustika yra labai prasta, todėl įmonėms tenka papildomai modifikuoti darbo vietas, kad sumažintų problemas. Tačiau tai keičiasi. Svarbu suprasti, kad žmonės turi turėti galimybę kontroliuoti akustinę aplinką. Turi būti projektuojamos įvairioms veikloms tinkamos erdvės, turinčios skirtingą jutiminę aplinką, kad žmonės galėtų pasirinkti vietą, pritaikytą tiek konkrečiai veiklai, tiek jų asmeniniams pageidavimams.“

Taigi, ateityje, ko gero, ir toliau eisime arba važiuosime dviračiu, automobiliu ar viešuoju transportu į biurus. Tačiau darysime tai skirtingu laiku, skirtinga apimtimi ir skirtingais tikslais. Verslininko „su biuru kišenėje“ įvaizdis greičiausiai išliks dar ilgą laiką.

„Biuras nemirė. Jis tiesiog tapo įvairesnis ir peržengė tradicines ribas“, – apibendrino Andy’is Lake’as.

 

Tekstas: Lars Wirtén