Akustikos svarba projektuojant demencija sergantiems žmonėms skirtas erdves

Kas yra demencija?

Demencija – tai bendras terminas, apimantis įvairius smegenų pažeidimo simptomus. Ji gali turėti įtakos žmogaus atminčiai, judėjimui, suvokimui, bendravimui ir klausai.

Nors demencija neišgydoma, svarbu sukurti sveiką ir palankią aplinką, kurioje tokie asmenys galėtų gerai jaustis ir džiaugtis gera gyvenimo kokybe.

Kaip akustika veikia demencija sergančius žmones?

Kalbant apie akustiką, teigiama, kad iš visų pojūčių didžiausią poveikį demencija sergančių žmonių gyvenimo kokybei turi klausa.

Triukšmas gali varginti ir izoliuoti tokį asmenį. Demencija sergantys žmonės dažnai patiria nuolatinį foninį triukšmą. Kai kurie pacientai yra itin jautrūs triukšmui, todėl triukšmingoje aplinkoje padidėja jų streso lygis, nerimas, sumišimas, kraujospūdis, širdies ritmas ir nuovargis.

Dėl suvokimo problemų tokie asmenys gali prarasti gebėjimą tiksliai interpretuoti tai, ką girdi, todėl tam tikri garsai juos vargina.

Įrodymais pagrįstoje apžvalgoje, kurią atliko Marquardt su kolegomis (2014), nustatytas reikšmingas triukšmo lygio ir demencija sergančių žmonių „nepageidaujamo elgesio“ ryšys. Kituose tyrimuose triukšmas siejamas su tokių pacientų atsiribojimu ir socialine izoliacija. Tačiau „blogas“ yra ne kiekvienas garsas, nes buvo nustatyta, kad malonūs garsai demencija sergančius asmenis „teigiamai stimuliuoja“. Marquardt apžvalgoje daroma išvada, kad gera akustika turėtų būti „vienas iš svarbiausių aspektų, į kuriuos turėtų atsižvelgti demencija sergančių žmonių slaugos aplinką projektuojantys architektai“.

Ryšys tarp klausos praradimo ir demencijos

Taip pat nustatyta sąsajų tarp klausos praradimo ir demencijos. Klausos praradimas yra labiausiai paplitusi negalios forma Europoje, kuri daro didžiulę įtaką santykiams su kitais žmonėmis ir orientavimuisi erdvėje bei skatina socialinę izoliaciją. Be to, senstant ši negalia tampa vis ūmesnė. Negydant lengvo klausos sutrikimo, rizika susirgti demencija beveik padvigubėja, o esant vidutinio sunkumo klausos praradimui – patrigubėja. Esant sunkiam negydomam klausos praradimui, tikimybė susirgti demencija yra penkis kartus didesnė!

Keletas būdų, kaip sukurti akustiškai raminančią erdvę

Mes manome, kad dar reikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant nustatyti tinkamą triukšmo lygį skirtingose erdvėse, tačiau jau dabar galima išskirti kai kuriuos bendrus akustinio dizaino aspektus. Jie padeda sukurti ramią aplinką, kuri mažina stresą ir leidžia lengviau apdoroti informaciją.

• Izoliuokite pastato išorinį paviršių, kad užgožtumėte įkyrų, garsų išorinį triukšmą, pvz., judraus eismo ar prekes pristatančių kurjerių triukšmą.
• Apsvarstykite galimybę koridoriuose įrengti garso izoliaciją ir naudoti garsą sugeriančias medžiagas, kad triukšmas nepatektų į gretimas patalpas.
• Miegamuosius įrenkite atokiau nuo triukšmingų patalpų, kad miegas būtų kokybiškesnis.
• Įrenkite tylųjį kambarį, kuris nebūtų miegamasis, kad demencija sergantys asmenys galėtų apdoroti informaciją erdvėje, kurioje nėra per daug dirgiklių, ir nusiraminti.
• Vizualinė signalizacija ir tyliosios skambučių sistemos gali būti tinkama alternatyva tuo atveju, jei gyventojus gąsdina didelis triukšmas. Šios priemonės taip pat gali padėti sumažinti bendrą triukšmo lygį ir trikdžius.
• Apsvarstykite galimybę klausos negalią turintiems žmonėms naudoti geresnius regimuosius signalus, nes tokie asmenys labiau pasikliauja regos pojūčiu. Lengvai matomi ir suprantami dizaino elementai padeda geriau orientuotis.
• Bendrose ir veiklos erdvėse naudokite garsą sugeriančias priemones – taip užtikrinsite didesnį komfortą ir veiksmingesnį bendravimą tuo atveju, kai aiškiai suprantama kalba yra būtina. Priešingu atveju triukšmo lygis gali greitai tapti labai didelis.

Daugiau informacijos apie jutimus ir demenciją pateikta šiame vokiečių architektės ir tyrėjos Birgitos Dietz pranešime:

Reference:
Marquardt, G., Bueter, K. & Motzek, T. (2014). Impact of the Design of the Built Environment on People with Dementia: An Evidence-Based Review. Health Environments Research & Design Journal. 8(1), 127–157.